Ar jums patinka aštrus padažas?

Padariau taip, kad būtų tikrai „tavo balsas“ – ne enciklopedija apie padažus, o tekstas, kurį pati galėtum parašyti: su nuomone, su pasirinkimu, su truputį filosofijos apie skonį.

---

Aštrūs padažai – ne apie aštrumą. Apie skonį.

Yra žmonių, kurie galvoja, kad aštrūs padažai yra tiesiog apie skausmą. Kad kuo aštriau – tuo geriau.

Aš su tuo visiškai nesutinku.

Man aštrus padažas yra kaip prieskonis, kuris gali pakelti visą patiekalą į kitą lygį. Bet tik tada, kai yra skonis. Kai yra charakteris. Kai yra idėja.

Ir šiandien noriu papasakoti apie tris kryptis, kurios man pačiai labai patinka – nuo pasaulio iki Lietuvos.

Crazy Bastard – kai aštrumas susitinka su skoniu

Crazy Bastard Sauce yra labai geras pavyzdys, kaip turi veikti modernus aštrus padažas.

Jie daro viską labai paprastai, bet labai tiksliai – natūralūs ingredientai, mažos partijos, jokio cukraus, jokio „feiko“ (Crazy Bastard Sauce)

Ir svarbiausia – jie žaidžia su skoniu.

Mango + ghost pepper.
Mėlynės + Carolina Reaper.
Ananasas + chipotle.

Iš pirmo žvilgsnio skamba kaip eksperimentas. Bet paragavus supranti – čia yra balansas. Saldumas, rūgštis, aštrumas.

Ir man labai patinka viena jų filosofija – ne „kiek gali pakelti“, o „kiek nori dar kartą paragauti“.

Nes geras aštrus padažas turi norėtis dar.

El Jefe – padažas, kurį dedi ant visko

El Jefe hot sauces yra visai kita istorija.

Čia jau daugiau „kasdienio naudojimo“ padažai. Tokie, kur stovi šaldytuve ir eina ant visko.

Pomidorų bazė, česnakas, dūminiai čili, kartais mango ar pasiflora – skoniai, kurie lengvai suprantami, bet labai gerai sudėlioti (Beatos.lt)

Ir man labai patinka tas jų universalumas.

Kiaušiniai ryte.
Kepta vištiena.
Daržovės.
Makaronai.

Tas pats buteliukas.

Ir čia yra labai svarbus dalykas – ne visi padažai turi būti „hero“. Kai kurie turi būti „partneriai“. Tokie, kurie padeda tau kasdien.

Aštriai Aštru – lietuviškas charakteris

Aštriai Aštru man yra labai smagus atradimas.

Nes čia jau ne apie pasaulį. Čia apie mus.

Jų visa idėja – skirtingi aštrumo lygiai, skirtingi skoniai, kad tiktų visiems – nuo pradedančio iki „aštriagalvio“ (Aštriai Aštru)

Ir man labai patinka, kad tai nėra kopija kažko iš Amerikos ar Meksikos.

Tai yra savas požiūris.

Kartais truputį netikėtas.
Kartais drąsesnis.
Kartais paprastesnis.

Bet gyvas.

Ir žinai, kad tai daro žmonės, kurie patys valgo tą padažą.

Tai ką rinktis?

Man atrodo, čia kaip su viskuo virtuvėje.

Nėra vieno atsakymo.

Jeigu nori kažko įdomaus, netikėto – imk Crazy Bastard.
Jeigu nori „ant visko“ – El Jefe.
Jeigu nori palaikyti savus ir turėti lietuvišką variantą – Aštriai Aštru.

Bet svarbiausia – nebijoti naudoti.

Aštrus padažas neturi stovėti lentynoje kaip kolekcinis daiktas.

Jis turi būti ant stalo.
Šalia druskos.
Šalia alyvuogių aliejaus.

Ir tada atsitinka paprastas dalykas – net paprasčiausias maistas tampa įdomus.

Ir gal čia yra visas atsakymas.

Ne kiek aštru.
O kiek skanu.

— Beata