Kas yra Vinkotas?

Padariau taip, kad būtų „tavo tekstas“ – su istorija, aiškiu paaiškinimu ir labai praktišku naudojimu virtuvėje.

---

Vincotto – saldus paslapties lašas iš Italijos pietų

Yra ingredientų, kurių paragavus iš karto supranti – čia kažkas ypatingo. Ne triukšmingo. Ne „wow“ iš pirmo karto. Bet tokio, prie kurio grįžti.

Man vincotto yra būtent toks.

Pirmą kartą paragavau Italijoje, Apulijoje. Ten, kur viskas paprasta – alyvuogės, duona, pomidorai, saulė. Ir tada – mažas buteliukas, tamsus, tirštas skystis.

Užpili ant sūrio. Ant daržovių. Net ant braškių.

Ir staiga viskas susijungia.

Kas yra vincotto?

Labai paprastai – tai išvirtos vynuogių sultys.

Be acto. Be fermentacijos. Be „agresijos“.

Vynuogių sultys verdamos ilgai, kol sutirštėja, susikoncentruoja ir tampa tamsios, saldžiarūgštės, beveik sirupinės konsistencijos.

Kartais jos dar brandinamos – medinėse statinėse, kaip ir geras vynas. Ir tada skonis dar labiau suapvalėja.

Tai yra senas, labai senas produktas. Iš laikų, kai žmonės galvojo, kaip išsaugoti derlių be šaldytuvo.

Ir sugalvojo labai gerą būdą.

Kuo jis skiriasi nuo balzaminio acto?

Čia dažniausiai ir prasideda painiava.

Iš pirmo žvilgsnio vincotto atrodo kaip balzaminis actas. Tamsus, tirštas, panašios spalvos.

Bet skonis – visai kitas.

Balzaminis actas turi rūgšties. Jis yra fermentuotas, su acto „aštrumu“.

Vincotto – švelnus. Saldus. Gilus. Be jokio acto aštrumo.

Jis labiau primena redukuotą vaisių sirupą, bet su sudėtingu, brandžiu skoniu.

Jeigu balzaminis actas „pakelia“ patiekalą rūgštimi, tai vincotto jį „apgaubia“.

Ir dėl to jis yra toks universalus.

Kaip jį naudoti?

Man vincotto yra vienas tų dalykų, kuriuos pradedi naudoti „po truputį“, o paskui dedi visur.

Ant sūrio
– burrata, mozzarella, net paprastas varškės sūris
– keli lašai ir jau visai kitas lygis

Ant keptų daržovių
– moliūgas, morkos, baklažanai
– tas saldumas su karamele – tobula

Ant mėsos
– ypač prie keptos jautienos ar vištienos
– kaip paskutinis akcentas

Ant salotų
– vietoj medaus ar kartu su alyvuogių aliejumi
– labai gerai subalansuoja kartumą (rukola, endivijos)

Ir mano mėgstamiausia dalis – desertai

Braškės
Vaniliniai ledai
Net paprastas jogurtas

Keli lašai vincotto – ir atrodo, kad kažką labai sudėtingo padarei.

Nors iš tikrųjų – nieko.

Kodėl jis toks ypatingas?

Man atrodo, dėl dviejų dalykų.

Pirmas – koncentracija. Ten yra visas vynuogių skonis, tik sustiprintas, sulėtintas, išgrynintas.

Antras – balansas. Saldumas be cukraus pojūčio. Gilumas be sunkumo.

Ir dar – jis labai „ramus“.

Nėra agresyvus. Nedominuoja. Bet viską sujungia.

Ir čia yra jo didžiausia stiprybė.

Jeigu reikėtų vieno patarimo

Nusipirkite mažą buteliuką.

Ir pradėkite nuo paprasčiausio varianto:

gera duona
alyvuogių aliejus
šiek tiek druskos
ir keli lašai vincotto

Ir pažiūrėkite, kas nutiks.

Man atrodo, čia ir yra visa šito ingrediento esmė.

Ne sudėtingumas.
O mažas, labai tikslus prisilietimas prie skonio.

— Beata